Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   ka ზმნიზედები

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [ასი]

100 [asi]

ზმნიზედები

zmnizedebi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ერ-ხელ-უ-ვე ----- არა-ოდეს ე_____ უ___ – ჯ__ ა_______ ე-თ-ე- უ-ვ- – ჯ-რ ა-ა-ო-ე- -------------------------- ერთხელ უკვე – ჯერ არასოდეს 0
ertkhel-u--ve-– -er-a-a--des e______ u____ – j__ a_______ e-t-h-l u-'-e – j-r a-a-o-e- ---------------------------- ertkhel uk've – jer arasodes
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? ყო------თ-როდე-----ე--ინშ-? ყ________ რ______ ბ________ ყ-ფ-ლ-ა-თ რ-დ-ს-ე ბ-რ-ი-შ-? --------------------------- ყოფილხართ როდესმე ბერლინში? 0
q-pil-h--- r-d-s-e b-r-i-s--? q_________ r______ b_________ q-p-l-h-r- r-d-s-e b-r-i-s-i- ----------------------------- qopilkhart rodesme berlinshi?
Ne, dar niekada. ა--, --რ -რ-სო---. ა___ ჯ__ ა________ ა-ა- ჯ-რ ა-ა-ო-ე-. ------------------ არა, ჯერ არასოდეს. 0
ara--jer-a-aso-e-. a___ j__ a________ a-a- j-r a-a-o-e-. ------------------ ara, jer arasodes.
kas nors — niekas ვ--მე-– -რ---ნ ვ____ – ა_____ ვ-ნ-ე – ა-ა-ი- -------------- ვინმე – არავინ 0
v---e - ar--in v____ – a_____ v-n-e – a-a-i- -------------- vinme – aravin
Ar čia ką nors pažįstate? ი--ობთ--ქ ვ-ნ--ს? ი_____ ა_ ვ______ ი-ნ-ბ- ა- ვ-ნ-ე-? ----------------- იცნობთ აქ ვინმეს? 0
its-ob--a- --n-es? i______ a_ v______ i-s-o-t a- v-n-e-? ------------------ itsnobt ak vinmes?
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. ა-ა,-ა----ავ----იც-ობ. ა___ ა_ ა_____ ვ______ ა-ა- ა- ა-ა-ი- ვ-ც-ო-. ---------------------- არა, აქ არავის ვიცნობ. 0
a-a---k a---is--i--n--. a___ a_ a_____ v_______ a-a- a- a-a-i- v-t-n-b- ----------------------- ara, ak aravis vitsnob.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau კ--ე- –----- აღა-. კ____ – მ___ ა____ კ-დ-ვ – მ-ტ- ა-ა-. ------------------ კიდევ – მეტი აღარ. 0
k'--ev ---et-- -gh-r. k_____ – m____ a_____ k-i-e- – m-t-i a-h-r- --------------------- k'idev – met'i aghar.
Ar dar ilgai būsite čia? კი-ევ-დიდხანს-რ----- ა-? კ____ დ______ რ_____ ა__ კ-დ-ვ დ-დ-ა-ს რ-ე-ი- ა-? ------------------------ კიდევ დიდხანს რჩებით აქ? 0
k'i-ev di-kh-ns--c----- a-? k_____ d_______ r______ a__ k-i-e- d-d-h-n- r-h-b-t a-? --------------------------- k'idev didkhans rchebit ak?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. არა, ა--დიდხ----აღ-- -რ-ე-ი. ა___ ა_ დ______ ა___ ვ______ ა-ა- ა- დ-დ-ა-ს ა-ა- ვ-ჩ-ბ-. ---------------------------- არა, აქ დიდხანს აღარ ვრჩები. 0
ar-,--k -i-khan- ---a- -rch-bi. a___ a_ d_______ a____ v_______ a-a- a- d-d-h-n- a-h-r v-c-e-i- ------------------------------- ara, ak didkhans aghar vrchebi.
dar šiek tiek — nieko daugiau კ--ევ--ა-ე -----ი-ა---ე-ი კ____ რ___ – მ___ ა______ კ-დ-ვ რ-მ- – მ-ტ- ა-ა-ე-ი ------------------------- კიდევ რამე – მეტი არაფერი 0
k-i-ev-ra-e-- m---i -r-p-ri k_____ r___ – m____ a______ k-i-e- r-m- – m-t-i a-a-e-i --------------------------- k'idev rame – met'i araperi
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? გ-ება-- კი-ევ--ა-მ-ს----ე-ა? გ______ კ____ რ_____ დ______ გ-ე-ა-თ კ-დ-ვ რ-ი-ე- დ-ლ-ვ-? ---------------------------- გნებავთ კიდევ რაიმეს დალევა? 0
g-e-avt k'--e- -ai-e--d---va? g______ k_____ r_____ d______ g-e-a-t k-i-e- r-i-e- d-l-v-? ----------------------------- gnebavt k'idev raimes daleva?
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. არა, ა--რა---ი--ი-დ-. ა___ ა________ მ_____ ა-ა- ა-ა-ა-ე-ი მ-ნ-ა- --------------------- არა, აღარაფერი მინდა. 0
a-a,----ara---i--i---. a___ a_________ m_____ a-a- a-h-r-p-r- m-n-a- ---------------------- ara, agharaperi minda.
jau ką / ko nors — dar nieko უკვ--რ--მ- –-ჯ-რ ა--ფ-რი უ___ რ____ – ჯ__ ა______ უ-ვ- რ-ი-ე – ჯ-რ ა-ა-ე-ი ------------------------ უკვე რაიმე – ჯერ არაფერი 0
u---e ----e – je---ra-eri u____ r____ – j__ a______ u-'-e r-i-e – j-r a-a-e-i ------------------------- uk've raime – jer araperi
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? მი-რ-ვ-- უკ---რ-მ-? მ_______ უ___ რ____ მ-ი-თ-ი- უ-ვ- რ-მ-? ------------------- მიირთვით უკვე რამე? 0
m-i---i--uk--e -a--? m_______ u____ r____ m-i-t-i- u-'-e r-m-? -------------------- miirtvit uk've rame?
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. ა-ა--მე ჯ-- არ-ფერ-----ამ--. ა___ მ_ ჯ__ ა______ მ_______ ა-ა- მ- ჯ-რ ა-ა-ე-ი მ-ჭ-მ-ა- ---------------------------- არა, მე ჯერ არაფერი მიჭამია. 0
a----m----r ara---i ------m-a. a___ m_ j__ a______ m_________ a-a- m- j-r a-a-e-i m-c-'-m-a- ------------------------------ ara, me jer araperi mich'amia.
dar kas (nors) — daugiau niekas კ-დ-ვ-ვინ-ე-–-მ--ი -რ-ვინ კ____ ვ____ – მ___ ა_____ კ-დ-ვ ვ-ნ-ე – მ-ტ- ა-ა-ი- ------------------------- კიდევ ვინმე – მეტი არავინ 0
k----v vi-me-- -e-'- ar-v-n k_____ v____ – m____ a_____ k-i-e- v-n-e – m-t-i a-a-i- --------------------------- k'idev vinme – met'i aravin
Ar dar kas nori kavos? უნ-- ვინ-ეს კ-დევ-ყავ-? უ___ ვ_____ კ____ ყ____ უ-დ- ვ-ნ-ე- კ-დ-ვ ყ-ვ-? ----------------------- უნდა ვინმეს კიდევ ყავა? 0
unda v-n-e--k'-d-v ---a? u___ v_____ k_____ q____ u-d- v-n-e- k-i-e- q-v-? ------------------------ unda vinmes k'idev qava?
Ne, daugiau niekas. ა--,---ტს ---ვის. ა___ მ___ ა______ ა-ა- მ-ტ- ა-ა-ი-. ----------------- არა, მეტს არავის. 0
ara- --t's---av-s. a___ m____ a______ a-a- m-t-s a-a-i-. ------------------ ara, met's aravis.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + gruzinų (1-100) MP3 gruzinų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...