Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   am ቁጥሮች

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [ሰባት]

7 [ሰባት]

ቁጥሮች

k’ut’irochi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių amharų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: እ--እቆጥራለ-፦ እ_ እ______ እ- እ-ጥ-ለ-፦ ---------- እኔ እቆጥራለው፦ 0
i-- ik’---ir--e-i-- i__ i______________ i-ē i-’-t-i-a-e-i-- ------------------- inē ik’ot’iralewi:-
vienas, du, trys አን----ለ---ሶስት አ___ ሁ__ ፤ሶ__ አ-ድ- ሁ-ት ፤-ስ- ------------- አንድ፤ ሁለት ፤ሶስት 0
ān-d-- ----ti ;s-s--i ā_____ h_____ ;s_____ ā-i-i- h-l-t- ;-o-i-i --------------------- ānidi; huleti ;sositi
(Aš) skaičiuoju iki trijų. እ------ ቆ-ር-። እ__ ሶ__ ቆ____ እ-ከ ሶ-ት ቆ-ር-። ------------- እስከ ሶስት ቆጠርኩ። 0
is--- s-si-i -’ot--riku. i____ s_____ k__________ i-i-e s-s-t- k-o-’-r-k-. ------------------------ isike sositi k’ot’eriku.
(Aš) skaičiuoju toliau: እ---ጨማሪ -ቆ-ራለው፦ እ_ ተ___ እ______ እ- ተ-ማ- እ-ጥ-ለ-፦ --------------- እኔ ተጨማሪ እቆጥራለው፦ 0
inē--e-h’e-a-ī-i-’o--i-ale-i:- i__ t_________ i______________ i-ē t-c-’-m-r- i-’-t-i-a-e-i-- ------------------------------ inē tech’emarī ik’ot’iralewi:-
keturi, penki, šeši አ-ት ፤---ስት - ስ-ስት አ__ ፤ አ___ ፤ ስ___ አ-ት ፤ አ-ስ- ፤ ስ-ስ- ----------------- አራት ፤ አምስት ፤ ስድስት 0
ā--t----āmis-------i--si-i ā____ ; ā______ ; s_______ ā-a-i ; ā-i-i-i ; s-d-s-t- -------------------------- ārati ; āmisiti ; sidisiti
septyni, aštuoni, devyni ሰ-----ስምን- --ዘ-ኝ ሰ__ ፤ ስ___ ፤ ዘ__ ሰ-ት ፤ ስ-ን- ፤ ዘ-ኝ ---------------- ሰባት ፤ ስምንት ፤ ዘጠኝ 0
s--a-i-- -im--iti ---e--e--i s_____ ; s_______ ; z_______ s-b-t- ; s-m-n-t- ; z-t-e-y- ---------------------------- sebati ; siminiti ; zet’enyi
Aš skaičiuoju. እኔ----ራ--። እ_ እ______ እ- እ-ጥ-ለ-። ---------- እኔ እቆጥራለው። 0
i-ē --’ot’i-alewi. i__ i_____________ i-ē i-’-t-i-a-e-i- ------------------ inē ik’ot’iralewi.
Tu skaičiuoji. አንተ-ቺ ትቆ---ህ-ሪያ-ሽ። አ____ ት___________ አ-ተ-ቺ ት-ጥ-ለ-/-ያ-ሽ- ------------------ አንተ/ቺ ትቆጥራለህ/ሪያለሽ። 0
ānite-ch- t-k-ot’iral-hi-rīya-e---. ā________ t________________________ ā-i-e-c-ī t-k-o-’-r-l-h-/-ī-a-e-h-. ----------------------------------- ānite/chī tik’ot’iralehi/rīyaleshi.
Jis skaičiuoja. እሱ-ይቆ---። እ_ ይ_____ እ- ይ-ጥ-ል- --------- እሱ ይቆጥራል። 0
isu -ik’ot-i---i. i__ y____________ i-u y-k-o-’-r-l-. ----------------- isu yik’ot’irali.
Vienas. Pirmas. አ-ድ --አ--ኛ አ__ – አ___ አ-ድ – አ-ደ- ---------- አንድ – አንደኛ 0
ānidi –---i-en-a ā____ – ā_______ ā-i-i – ā-i-e-y- ---------------- ānidi – ānidenya
Du. Antras. ሁለት – ሁለተኛ ሁ__ – ሁ___ ሁ-ት – ሁ-ተ- ---------- ሁለት – ሁለተኛ 0
hule-i---h----en-a h_____ – h________ h-l-t- – h-l-t-n-a ------------------ huleti – huletenya
Trys. Trečias. ሶ---– --ተኛ ሶ__ – ሶ___ ሶ-ት – ሶ-ተ- ---------- ሶስት – ሶስተኛ 0
sosi-i – sosite-ya s_____ – s________ s-s-t- – s-s-t-n-a ------------------ sositi – sositenya
Keturi. Ketvirtas. አራ--–-አ-ተኛ አ__ – አ___ አ-ት – አ-ተ- ---------- አራት – አራተኛ 0
ā--ti ------en-a ā____ – ā_______ ā-a-i – ā-a-e-y- ---------------- ārati – āratenya
Penki. Penktas. አ-ስት-–-አ-ስተኛ አ___ – አ____ አ-ስ- – አ-ስ-ኛ ------------ አምስት – አምስተኛ 0
āmi---i --āmisiten-a ā______ – ā_________ ā-i-i-i – ā-i-i-e-y- -------------------- āmisiti – āmisitenya
Šeši. Šeštas. ስድስት - ስድ--ኛ ስ___ – ስ____ ስ-ስ- – ስ-ስ-ኛ ------------ ስድስት – ስድስተኛ 0
s--is-ti---sid-s-ten-a s_______ – s__________ s-d-s-t- – s-d-s-t-n-a ---------------------- sidisiti – sidisitenya
Septyni. Septintas. ስ-- - -ባ-ኛ ስ__ – ስ___ ስ-ት – ስ-ተ- ---------- ስባት – ስባተኛ 0
s-ba-i-----ba--nya s_____ – s________ s-b-t- – s-b-t-n-a ------------------ sibati – sibatenya
Aštuoni. Aštuntas. ስም-ት---ስ-ንተኛ ስ___ – ስ____ ስ-ን- – ስ-ን-ኛ ------------ ስምንት – ስምንተኛ 0
s--i-it- --s----itenya s_______ – s__________ s-m-n-t- – s-m-n-t-n-a ---------------------- siminiti – siminitenya
Devyni. Devintas. ዘጠኝ – ---ኛ ዘ__ – ዘ___ ዘ-ኝ – ዘ-ነ- ---------- ዘጠኝ – ዘጠነኛ 0
zet-e-y--- ----en-n-a z_______ – z_________ z-t-e-y- – z-t-e-e-y- --------------------- zet’enyi – zet’enenya

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!