Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   hy հարցեր անցյալում 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ութանասունվեց]

86 [ut’anasunvets’]

հարցեր անցյալում 2

harts’yer ants’yalum 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Ո՞ր փողկա-- է-ր -րել: Ո__ փ______ է__ կ____ Ո-ր փ-ղ-ա-ն է-ր կ-ե-: --------------------- Ո՞ր փողկապն էիր կրել: 0
VO-r p’vogh---n---- kr-l V___ p_________ e__ k___ V-՞- p-v-g-k-p- e-r k-e- ------------------------ VO՞r p’voghkapn eir krel
Kokį automobilį (tu) pirkai? Ո՞-----ե-ա- ես--նել: Ո__ մ______ ե_ գ____ Ո-ր մ-ք-ն-ն ե- գ-ե-: -------------------- Ո՞ր մեքենան ես գնել: 0
VO՞--mek---na--yes-gnel V___ m________ y__ g___ V-՞- m-k-y-n-n y-s g-e- ----------------------- VO՞r mek’yenan yes gnel
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Ո՞--թ--թ- -ս բ-ժա--ր---րվ--: Ո__ թ____ ե_ բ______________ Ո-ր թ-ր-ն ե- բ-ժ-ն-ր-ա-ր-ե-: ---------------------------- Ո՞ր թերթն ես բաժանորդագրվել: 0
V--- t’y-r--n y-s-ba-h-nor-----el V___ t_______ y__ b______________ V-՞- t-y-r-’- y-s b-z-a-o-d-g-v-l --------------------------------- VO՞r t’yert’n yes bazhanordagrvel
Ką (jūs) pamatėte? ՈՒ-- -ք տե--լ: Ո___ ե_ տ_____ Ո-՞- ե- տ-ս-լ- -------------- ՈՒ՞մ եք տեսել: 0
U՞m-y-k--te-el U__ y___ t____ U-m y-k- t-s-l -------------- U՞m yek’ tesel
Ką (jūs) sutikote? ՈՒ----ք հա--իպե-: Ո___ ե_ հ________ Ո-՞- ե- հ-ն-ի-ե-: ----------------- ՈՒ՞մ եք հանդիպել: 0
U՞---ek----nd-pel U__ y___ h_______ U-m y-k- h-n-i-e- ----------------- U՞m yek’ handipel
Ką (jūs) atpažinote? Ո-՞մ--- -ա-----: Ո___ ե_ ճ_______ Ո-՞- ե- ճ-ն-չ-լ- ---------------- ՈՒ՞մ եք ճանաչել: 0
U՞m--e------nac--y-l U__ y___ c__________ U-m y-k- c-a-a-h-y-l -------------------- U՞m yek’ chanach’yel
Kada (jūs) atsikėlėte? Ք----ի----ք-վեր-ացել: Ք_______ ե_ վ________ Ք-ն-ս-՞- ե- վ-ր-ա-ե-: --------------------- Քանիսի՞ն եք վերկացել: 0
K--ni--՞n-y--’ --r---s-yel K________ y___ v__________ K-a-i-i-n y-k- v-r-a-s-y-l -------------------------- K’anisi՞n yek’ verkats’yel
Kada (jūs) pradėjote? Ե--բ եք-սկս-լ: Ե___ ե_ ս_____ Ե-ր- ե- ս-ս-լ- -------------- Ե՞րբ եք սկսել: 0
Y-----ye-’ s--el Y____ y___ s____ Y-՞-b y-k- s-s-l ---------------- Ye՞rb yek’ sksel
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ե՞----- -երջա-րե-: Ե___ ե_ վ_________ Ե-ր- ե- վ-ր-ա-ր-լ- ------------------ Ե՞րբ եք վերջացրել: 0
Ye՞r-------v---at-’r-l Y____ y___ v__________ Y-՞-b y-k- v-r-a-s-r-l ---------------------- Ye՞rb yek’ verjats’rel
Kodėl (jūs) atsibudote? Ի--ու--եք-ար-ն--ել: Ի_____ ե_ ա________ Ի-չ-ւ- ե- ա-թ-ա-ե-: ------------------- Ինչու՞ եք արթնացել: 0
I-ch’u- -ek’-a---nats-y-l I______ y___ a___________ I-c-’-՞ y-k- a-t-n-t-’-e- ------------------------- Inch’u՞ yek’ art’nats’yel
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Ին-ո-- եք--ւ-ո-ց---դ--ձե-: Ի_____ ե_ ո_______ դ______ Ի-չ-ւ- ե- ո-ս-ւ-ի- դ-ր-ե-: -------------------------- Ինչու՞ եք ուսուցիչ դարձել: 0
I--h’u՞ -ek’-u-u-s-ic---dardz-l I______ y___ u_________ d______ I-c-’-՞ y-k- u-u-s-i-h- d-r-z-l ------------------------------- Inch’u՞ yek’ usuts’ich’ dardzel
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Ին-ո-- ե- տ-քսի---րձ-լ: Ի_____ ե_ տ____ վ______ Ի-չ-ւ- ե- տ-ք-ի վ-ր-ե-: ----------------------- Ինչու՞ եք տաքսի վարձել: 0
Inc-’u--yek----k’-i va-d-el I______ y___ t_____ v______ I-c-’-՞ y-k- t-k-s- v-r-z-l --------------------------- Inch’u՞ yek’ tak’si vardzel
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Ո--եղ-՞ց -ք -կել: Ո_______ ե_ ե____ Ո-տ-ղ-՞- ե- ե-ե-: ----------------- Որտեղի՞ց եք եկել: 0
Vo--eg-i՞-s- -ek’ yekel V___________ y___ y____ V-r-e-h-՞-s- y-k- y-k-l ----------------------- Vorteghi՞ts’ yek’ yekel
Kur (jūs) nuėjote? Ո----եք -նա--լ: Ո___ ե_ գ______ Ո-՞- ե- գ-ա-ե-: --------------- ՈՒ՞ր եք գնացել: 0
U---ye---gnats’yel U__ y___ g________ U-r y-k- g-a-s-y-l ------------------ U՞r yek’ gnats’yel
Kur (jūs) buvote? Որ-ե---եք-----: Ո_____ ե_ ե____ Ո-տ-՞- ե- ե-ե-: --------------- Որտե՞ղ եք եղել: 0
V---e՞gh ye-’ yeghel V_______ y___ y_____ V-r-e-g- y-k- y-g-e- -------------------- Vorte՞gh yek’ yeghel
Kam (tu) padėjai? Ո-----ք -գ-ե-: Ո___ ե_ օ_____ Ո-՞- ե- օ-ն-լ- -------------- ՈՒ՞մ եք օգնել: 0
U՞- -ek- ----l U__ y___ o____ U-m y-k- o-n-l -------------- U՞m yek’ ognel
Kam (tu) parašei? Ո--մ--ք --ե-: Ո___ ե_ գ____ Ո-՞- ե- գ-ե-: ------------- ՈՒ՞մ եք գրել: 0
U-- y--’--r-l U__ y___ g___ U-m y-k- g-e- ------------- U՞m yek’ grel
Kam (tu) atsakei? Ո-՞--եք---տ--խ---լ: Ո___ ե_ պ__________ Ո-՞- ե- պ-տ-ս-ա-ե-: ------------------- ՈՒ՞մ եք պատասխանել: 0
U-m----’ pata----n-l U__ y___ p__________ U-m y-k- p-t-s-h-n-l -------------------- U՞m yek’ pataskhanel

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + Armenian (1-100) MP3 Armenian (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…