Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   sr Питати – прошлост 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [осамдесет и шест]

86 [osamdeset i šest]

Питати – прошлост 2

Pitati – prošlost 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? К--у кр--ат- си но--о ---о-ил-? К___ к______ с_ н____ / н______ К-ј- к-а-а-у с- н-с-о / н-с-л-? ------------------------------- Коју кравату си носио / носила? 0
K-ju --av----si-n-------n--i-a? K___ k______ s_ n____ / n______ K-j- k-a-a-u s- n-s-o / n-s-l-? ------------------------------- Koju kravatu si nosio / nosila?
Kokį automobilį (tu) pirkai? Који-а--о си-купи- /-к-----? К___ а___ с_ к____ / к______ К-ј- а-т- с- к-п-о / к-п-л-? ---------------------------- Који ауто си купио / купила? 0
K-j- ---- -i-ku-i--/--up-la? K___ a___ s_ k____ / k______ K-j- a-t- s- k-p-o / k-p-l-? ---------------------------- Koji auto si kupio / kupila?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? На-које но---е--и-пре-п--ћ-н / --етп-а-ена? Н_ к___ н_____ с_ п_________ / п___________ Н- к-ј- н-в-н- с- п-е-п-а-е- / п-е-п-а-е-а- ------------------------------------------- На које новине си претплаћен / претплаћена? 0
N- -o-e -o--n---i--re-pl--́e--/ pre------ena? N_ k___ n_____ s_ p_________ / p___________ N- k-j- n-v-n- s- p-e-p-a-́-n / p-e-p-a-́-n-? --------------------------------------------- Na koje novine si pretplaćen / pretplaćena?
Ką (jūs) pamatėte? Кога--------е-и? К___ с__ в______ К-г- с-е в-д-л-? ---------------- Кога сте видели? 0
K-g--ste -i-e-i? K___ s__ v______ K-g- s-e v-d-l-? ---------------- Koga ste videli?
Ką (jūs) sutikote? К------е---ел-? К___ с__ с_____ К-г- с-е с-е-и- --------------- Кога сте срели? 0
K--- -------li? K___ s__ s_____ K-g- s-e s-e-i- --------------- Koga ste sreli?
Ką (jūs) atpažinote? Ког- -те -р-поз--л-? К___ с__ п__________ К-г- с-е п-е-о-н-л-? -------------------- Кога сте препознали? 0
Ko----t---rep--na-i? K___ s__ p__________ K-g- s-e p-e-o-n-l-? -------------------- Koga ste prepoznali?
Kada (jūs) atsikėlėte? Ка-а-с-е--с--ли? К___ с__ у______ К-д- с-е у-т-л-? ---------------- Када сте устали? 0
K--------usta--? K___ s__ u______ K-d- s-e u-t-l-? ---------------- Kada ste ustali?
Kada (jūs) pradėjote? Када-с---почели? К___ с__ п______ К-д- с-е п-ч-л-? ---------------- Када сте почели? 0
Ka-a--te po-el-? K___ s__ p______ K-d- s-e p-č-l-? ---------------- Kada ste počeli?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ка----те --е-т-л-? К___ с__ п________ К-д- с-е п-е-т-л-? ------------------ Када сте престали? 0
K--- --e p-es-a--? K___ s__ p________ K-d- s-e p-e-t-l-? ------------------ Kada ste prestali?
Kodėl (jūs) atsibudote? З-што --е--- --обу-или? З____ с__ с_ п_________ З-ш-о с-е с- п-о-у-и-и- ----------------------- Зашто сте се пробудили? 0
Zašto--te-se p--b-d-l-? Z____ s__ s_ p_________ Z-š-o s-e s- p-o-u-i-i- ----------------------- Zašto ste se probudili?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Зашто --е-по----- -ч----? З____ с__ п______ у______ З-ш-о с-е п-с-а-и у-и-е-? ------------------------- Зашто сте постали учитељ? 0
Z--t----- -o-t--i--čitel-? Z____ s__ p______ u_______ Z-š-o s-e p-s-a-i u-i-e-j- -------------------------- Zašto ste postali učitelj?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? За-т--с-е-уз--- -акси? З____ с__ у____ т_____ З-ш-о с-е у-е-и т-к-и- ---------------------- Зашто сте узели такси? 0
Z-š-o-s-e-u-e-i taks-? Z____ s__ u____ t_____ Z-š-o s-e u-e-i t-k-i- ---------------------- Zašto ste uzeli taksi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? О----е -те д----? О_____ с__ д_____ О-а-л- с-е д-ш-и- ----------------- Одакле сте дошли? 0
Odak-e--t- -o--i? O_____ s__ d_____ O-a-l- s-e d-š-i- ----------------- Odakle ste došli?
Kur (jūs) nuėjote? Где ст---шл-? Г__ с__ и____ Г-е с-е и-л-? ------------- Где сте ишли? 0
G-e s-e i-l-? G__ s__ i____ G-e s-e i-l-? ------------- Gde ste išli?
Kur (jūs) buvote? Г----те -или? Г__ с__ б____ Г-е с-е б-л-? ------------- Где сте били? 0
G-e-st- ----? G__ s__ b____ G-e s-e b-l-? ------------- Gde ste bili?
Kam (tu) padėjai? К----с- ---ог-о / по----а? К___ с_ п______ / п_______ К-м- с- п-м-г-о / п-м-г-а- -------------------------- Коме си помогао / помогла? 0
K--- ----o-ogao /-p--o-l-? K___ s_ p______ / p_______ K-m- s- p-m-g-o / p-m-g-a- -------------------------- Kome si pomogao / pomogla?
Kam (tu) parašei? К--- -----с-о /-п--ала? К___ с_ п____ / п______ К-м- с- п-с-о / п-с-л-? ----------------------- Коме си писао / писала? 0
Kom- si-p-sao-/ -----a? K___ s_ p____ / p______ K-m- s- p-s-o / p-s-l-? ----------------------- Kome si pisao / pisala?
Kam (tu) atsakei? Коме--и--д-о--ри- -----ово-и-а? К___ с_ о________ / о__________ К-м- с- о-г-в-р-о / о-г-в-р-л-? ------------------------------- Коме си одговорио / одговорила? 0
Kom--s---dg-----o --o---v---l-? K___ s_ o________ / o__________ K-m- s- o-g-v-r-o / o-g-v-r-l-? ------------------------------- Kome si odgovorio / odgovorila?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + serbų (1-100) MP3 serbų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…