Т- не-си ---и-- рабо--- въп--ки-ч- --сл--вал-.
Т_ н_ с_ н_____ р______ в______ ч_ е с________
Т- н- с- н-м-р- р-б-т-, в-п-е-и ч- е с-е-в-л-.
----------------------------------------------
Тя не си намира работа, въпреки че е следвала. 0 T-a ne--i-na--r-----o-a,--y-reki---e--- --e-v-l-.T__ n_ s_ n_____ r______ v______ c__ y_ s________T-a n- s- n-m-r- r-b-t-, v-p-e-i c-e y- s-e-v-l-.-------------------------------------------------Tya ne si namira rabota, vypreki che ye sledvala.
Она не может найти работу, несмотря на то, что у неё высшее образование.
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda.
Тя не--т--а--а--е---,-в---ек- -е--ма б-лк-.
Т_ н_ о____ н_ л_____ в______ ч_ и__ б_____
Т- н- о-и-а н- л-к-р- в-п-е-и ч- и-а б-л-и-
-------------------------------------------
Тя не отива на лекар, въпреки че има болки. 0 T-a--e----va n--l-k------p--ki che --- b--k-.T__ n_ o____ n_ l_____ v______ c__ i__ b_____T-a n- o-i-a n- l-k-r- v-p-e-i c-e i-a b-l-i----------------------------------------------Tya ne otiva na lekar, vypreki che ima bolki.
У неё высшее образование. Несмотря на это, она не может найти работу.
Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją.
Тя --а---л-и- В-прек--т-в- тя н----и-- -а лека-.
Т_ и__ б_____ В______ т___ т_ н_ о____ н_ л_____
Т- и-а б-л-и- В-п-е-и т-в- т- н- о-и-а н- л-к-р-
------------------------------------------------
Тя има болки. Въпреки това тя не отива на лекар. 0 T---ima ---k----y---ki----a--ya ----t--a na---k-r.T__ i__ b_____ V______ t___ t__ n_ o____ n_ l_____T-a i-a b-l-i- V-p-e-i t-v- t-a n- o-i-a n- l-k-r---------------------------------------------------Tya ima bolki. Vypreki tova tya ne otiva na lekar.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją.
Тя има болки. Въпреки това тя не отива на лекар.
Tya ima bolki. Vypreki tova tya ne otiva na lekar.
Vaikai kalbų išmoksta gana greitai.
Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko.
Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji.
Jie tiesiog kitaip mokosi.
Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti.
Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų.
Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti.
Jis taip pat turi išmokti juos tarti.
Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių.
Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas.
Kalbėti užsienio kalba yra nelengva.
Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai.
Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną.
Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity.
Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos.
Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai.
Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę.
Jų smegenims naudinga toji patirtis.
Jos gali sujungti naujas žinias su senomis.
Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame.
Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame.
Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko.
Tie žmonės gali dažnai praktikuotis.
Tai ypač svarbu mokantis kalbų.
Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos.
Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje.
Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles.
Ir smegenims tai patinka...